Ekstranetas | Virtuali mokymosi aplinka

Šiaulių profesinio rengimo centras
Buitinių paslaugų skyrius

Vilniaus g. 27, 76279 Šiauliai
Tel. (8 41) 50 37 01
Faks. (8 41) 52 45 58
El. paštas buitininku.sk@sprc.lt




saugi mokykla.png

Pilotinis projektas „Saugi mokykla“

Naujas projektas „Nevalstybinių organizacijų ginančių žmogaus teises veikla“

2013 09 17


 Naujas projektas „Nevalstybinių organizacijų ginančių žmogaus teises veikla“, pagal Nevalstybinių organizacijų žmogaus teises, veiklos projekto 2013 metais finansavimo sutartį Nr. D4 – 352, 2013 m. rugpjūčio 9 d. finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Projektą vykdo 10 Lietuvos savivaldybių ( Vilniaus, Anykščių, Rokiškio, Jurbarko, Kupiškio, Širvintų, Šakių, Ukmergės, Šiaulių ir Šilutės).
Projekto vykdymo trukmė: 2013 m. rugpjūčio – gruodžio mėn.

Esama padėtis:
Problemos analizė
Nuo to, kaip valstybėje veikia Konstitucijoje ir kituose svarbiausiuose dokumentuose įtvirtinti žmogaus teisių principai, nuo to, ar užtikrinama tinkama žmogaus teisių apsauga bei tarptautinių standartų įgyvendinimas, priklauso Lietuvos demokratinės ir teisinės valstybės ateitis. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos ir apsaugomos žmogaus teisės yra svarbi tiek valstybės teisinė bazė, tiek praktinės priemonės teisių apsaugai užtikrinti. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir pilietinis sąmoningumas, bei kiekvieno visuomenės nario atsakomybė ir pagarba žmogaus teisėms. Tai, kiek visuomenės nariai žino apie žmogaus teises, kokie yra jų įgūdžiai ir gebėjimai įgyvendinti teises kasdieniame gyvenime, realiose gyvenimo situacijose, kiek visuomenės nariai turi tolerancijos, pakantumo, pagarbos žmogaus teisėms įtakoja bendrą žmogaus teisių situaciją šalyje, diskriminacijos lygį.
Lietuvoje šiuo metu pastebimos tam tikros problemos, kurios užkerta kelią tinkamam žmogaus teisių įgyvendinimui šalyje. Tiriant bendrąsias tendencijas, galima pastebėti, kad problemos yra susijusios tiek su tuo, kiek patys Lietuvos visuomenės nariai jaučiasi gerbiami kaip žmonės ir kiek mano, kad jų teisės yra paisomos; tiek su tuo, kiek visuomenė turi žinių apie žmogus teises ir supranta jų reikšmę savo kasdieniame gyvenime; tiek su tolerancija ir pagarba kitiems žmonėms, žmogaus teisėms, ypatingai kalbant apie labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, jų stigmatizavimą. Išvardintose srityse problemas patvirtina tyrimai bei statistiniai duomenys:

• 2012 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. gyventojų mažiausiai pageidaujami kaimynai yra homoseksualūs asmenys; 44 proc. bijotų gyventi šalia psichikos negalią turinčių asmenų.
• 2012 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad darbovietėje mažiausiai pageidaujami asmenys su psichikos negalia (44 proc.) ir romai (41 proc.). Gyventojai tvirtina, kad nenorėtų darbovietėje matyti kalinių (39 proc.) ir homoseksualų (35 proc.).
• Sritis, kurioje, gyventojų nuomone, labiausiai klesti diskriminacija yra darbo rinka. Tokios nuomonės laikosi net 62 proc. respondentų, 46 proc. gyventojų mano, kad ši sritis yra teisėsauga. Šalies gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Tokios nuomonės laikosi 49 proc., 41 proc. mano, kad dėl seksualinės orientacijos, o 40 proc. – dėl negalios.
• Įvairūs tyrimai (pvz., Pasaulinės sveikatos organizacijos, VO „Gelbėkit vaikus“, Vaikų linijos, kt.) rodo, kad Lietuva pagal tyčiojimosi mastą tarp vaikų ir jaunų žmonių išsiskiria iš daugelio pasaulio valstybių. Čekijoje ar Švedijoje patyčias patiria 2 iš 10 mokinių, o Lietuvoje – 7 iš 10.
• Netinkamas žmogaus teisių įgyvendinimas ir pagarbos jiems stoka taip pat sąlygoja daugelį kitų susijusių problemų atsiradimą. Pvz., Žmogaus teisių stebėjimo instituto vertinimu, emigraciją lemia ne tik finansiniai nepritekliai, tačiau ir tai, kad daugelis visuomenės narių jaučiasi, kad Lietuvoje negerbiamos žmogaus teisės, piliečiai savo šalyje nesijaučia laisvi, saugūs, lygūs su kitais. Tą rodo ir sociologiniai tyrimai.
• Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros atliktas tyrimas su į JAV, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Airiją ir Ispaniją emigravusiais lietuviais, parodė, kad dauguma išeivių į tėvynę negrįžta ne tik dėl ekonominių sunkumų. Kaip vieną svarbiausių gyvenimo svetur priežasčių emigrantai nurodo žmonių tarpusavio santykius. Lietuvius emigrantus laiko ir užsienio visuomenėje suteikiamas laisvės pojūtis – laisvė darbe, laisvė realizuoti save.
• 2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad palyginus 2012 m. apklausos rezultatus su ankstesnių metų, matyti, jog smuktelėjo suvokiamo informuotumo apie žmogaus teises lygis. 2008 m. 43% respondentų atsakė, kad jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, 2010 m. taip manančiųjų padaugėjo iki 54%, o 2012 m. sumažėjo iki šiek tiek mažiau nei 52%. Taigi beveik pusei Lietuvos gyventojų vis dar stinga informacijos apie žmogaus teises.

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad valstybėje stokojama tiek tolerancijos, tiek vis dar yra aukšti diskriminacijos mastai, tiek piliečiai stokoja žinių apie žmogaus teises ir ypatingai apie tai, ką reiškia praktinis šių teisių įgyvendinimas mūsų kasdieniame gyvenime.

Siūlomi problemos sprendimo būdai.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas problemas, galima teigti, kad žmogaus teisių pažeidimų pavyktų sumažinti tik labiau ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie jos teises, keliant sąmoningumo lygį, parodant, kaip galima ir reikia ginti savo pažeistas teises, kaip gerbti šalia esančio žmogaus teises, nors galbūt jis yra „kitoks“ nei tu pats.
Tolerantiškas žmogus atvirai ir be baimės priima įvairovę ir nesusidaro išankstinės nuomonės apie kitą žmogų, kuris skiriasi rase, religija ar lytimi, ar kokia nors kita savybe/charakteristika. Tolerantiškas žmogus taip pat pasižymi lankstumu, o apie kitus mano, kad šie turį teisę būti tokie, kokie yra, ir gali gyventi taip, kaip nori, jei tai nekenkia kitiems žmonėms.
Tai, kaip žmogus vertina kitą žmogų, didžiąja dalimi priklauso nuo to, ko ir kaip jis buvo mokomas vaikystėje. Todėl vienas iš svarbiausių darbų/veiklų, siekiant ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugą yra edukacinės veiklos, į kurias būtų įtraukiami vaikai ir jauni žmonės, nuo kuo ankstyvesnio amžiaus. Svarbu tai, kad tokios edukacinės veiklos orientuotųsi į praktines veiklas, užduotis, kai dalyviai gali patys patirti, ką reiškia diskriminacija, ką reiškia žmogaus teisės, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti tam, kad žmogaus teisės būtų tinkamai įgyvendinamos ir apsaugotos.
Taip pat svarbu didinti bendrą visuomenės informuotumą apie žmogaus teises, padėti suvokti įvairovę, priimti ją. Šiuo atveju yra svarbus žiniasklaidos vaidmuo, apimant visas įmanomas žiniasklaidos priemones, t.y. ir televiziją, ir radiją, ir lauko reklamą, ir internetą, socialinius tinklus. Tokiu būdu užtikrinamas skirtingų socialinių grupių pasiekiamumas, mastai, visuomenės pasiekiamumas skirtingais kanalais, tiek didmiesčiuose, tiek atokesnėse vietovėse.
Galiausiai, svarbu ruošti specialistus darbui su vaikais ir jaunais žmonėmis, kad jie pasiektų vis didesnį skaičių besiformuojančių asmenybių, diegtų į jų vertybines nuostatas pagarbą žmogaus teisėms, atsakomybę. Svarbu, kad veiklos orientuotųsi ne tik į didelius miestus, kur informacijos prieinamumas yra visada didesnis ir paprastesnis, tačiau ir į mažesnes savivaldybes, kurioje šviečiamųjų veiklų yra daug mažiau.

Projekto tikslas:
Edukacinės, šviečiamosios veiklos dėka ugdyti visuomenėje toleranciją, pagarbą žmogui ir žmogaus teisėms, mažinti diskriminacijos apraiškas, didinti visuomenės narių žinias bei stiprinti įgūdžius, reikšmingus tinkamam žmogaus teisių įgyvendinimui ir apsaugai visuomenėje.

Projekto uždaviniai, kurie bus įgyvendinti siekiant projekto tikslo:
1. parengti ir išplatinti metodinę ir informacinę medžiagą žmogaus teisių klausimais, skirtą vaikams/jaunimui bei su vaikais/jaunimu dirbantiems specialistams;
2. organizuoti ir įgyvendinti informacinę kampaniją, panaudojant kuo įvairesnes žiniasklaidos/informavimo priemones, kurios dėka būtų skatinama tolerancija ir mažėtų įvairios diskriminacijos apraiškos, didėtų visuomenės informuotumas apie žmogaus teises ir jų svarbą;
3. organizuoti ir įgyvendinti mokymus vaikams/jauniems žmonėms apie žmogaus teises;
4. organizuoti ir įgyvendinti mokymus specialistams, dirbantiems su vaikais ir jaunais žmonėmis, siekiant įgalinti juos nuolat dirbti su vaikais ir jaunais žmonėmis, ugdant jų pagarbą žmogaus teisėms, suteikiant būtinų žinių ir įgūdžių žmogaus teisių įgyvendinimui ir apsaugai;
5. organizuoti apskrito stalo susitikimus vietos bendruomenėse, kurių metu būtų didinamas žmogaus teisių žinomumas vietiniu lygmeniu;

Trumpas projekto aprašymas:
Projektas orientuojasi į visuomenės švietimą žmogaus teisių srityje; visuomenės tolerancijos ugdymą ir diskriminacijos apraiškų mažinimą; žinių apie žmogaus teises suteikimą ir gebėjimo suvokti, ką reiškia žmogaus teisės mūsų kasdieniame gyvenime, formavimą.

Projekto metu yra apimamos svarbios sritys:
(1) visuomenės švietimas dėka informacinės kampanijos;
(2) visuomenės narių praktinių įgūdžių, svarbių žmogaus teisių įgyvendinimui, formavimą, orientuojantis tiek į vaikus ir jaunus žmones (kadangi yra svarbu ugdyti tinkamas žinias ir įgūdžius žmogaus teisių srityje nuo kuo ankstesnio amžiaus), tiek į specialistus, dirbančius su vaikais ir jaunais žmonėmis, siekiant užtikrinti žinių apie žmogaus teises skleidimą ir po projekto pabaigos.
(3) Taip pat projekto metu bus rengiama ir platinama metodinė ir informacinė medžiaga žmogaus teisių klausimais. Visos organizuojamos veiklos padės skleisti informaciją apie žmogaus teises ir ugdyti pagarbą joms tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu.

Projekto koordinatorė socialinė pedagogė
Dalia Kerienė

video_parastes.gif